Obtest: Tukstantmetis Lyrics

"Juo daugiau bus pralieta krikscionisko kraujo,
juo geriau augs duona musu zemeje"

Dunda zeme,staugia vejas
As, nuozmus mirties skelbejas
Vis lekiu pirmyn
Ten verpetai sukuriuoja,
Liepsnomis dangus gaisruoja,
Ei, tolyn, tolyn!

Kas cia stovi man ant tako?
Tavo brolis - jis atsako...
Brolis? - a, tai tu...
Ir pamates jojo spalva
Brolio priesininko galva
Perskeliau kardu

Stume pajegos pritvine
Pult i priesininku minia
Nuo geismu alpau
selau pirmaji nuzudes
Ir kraujuose jo papludes
sirdi islupau

Dunda zeme, staugia vejas
As, nuozmus mirties skelbejas
selstu kaip audra
Cia zaibai, tenai perkunai
Ris visus mirties siaubunai
Gailescio nera!

Kuomet nutruksta kankliu stygos
Ir baltinius nuspalvina vaidilos kraujas
Kuomet artojas ardamas sudeginta rugiu lauka
zemej randa kalavija
Kuomet grizusi is keliones namo sunu
pasitinka degesiu kvapas ir artimuju veles
Kuomet nualintoj ir iskankintoj zemej
Plyti dykra
Kuomet gal net baisiau nualintoj ir iskankintoj sirdy
Plyti tustuma
Nelieka kito, tik griebtis ginklo ir lekt su vaju
zemiu pavergtu teriot!

Isvaduota jegu, tamsoje isaustu
Dvasios gelmese bunda galia
Dovanota rusciu zveriaveidziu Dievu
Virs kariaunos iskyla kruvina veliava

Urzgia, staugia kariai, nuramint nepavyks
Kraujo troskulio ju arsiose sirdyse
Kojos nesa pirmyn, akys iesko aukos
Musio pradzia paskelbs nuridenta galva

Uzvaldo krauju persisunkus aistra
Ir akys isiplieskia pykcio liepsna...

Kraujas tryksta stulpais, stojas piestu zirgai
Is zaizdu kamuoliais verzias zuvusiu veles
Lauka gaubia migla, apzavu sukelta
Is landyniu savu protuos smelkiasi zverys

Temsta akys kariu, aptaskytos krauju
Tai, kas buvo zmogaus, tapo valioj zveries
Ginklus keite nagai, veidai virto nasrais
Priesa griebus ranka traiske lokio jega

Pagimdyti vilku ir zindyti krauju
Priesu kaukolem zaide uzauge miske
Karo mena ivalde is Dievu uzdraustu
Gime tam, kad numirtu musio lauke

Verdantis kraujas tryksta jega
Mirties sekla paseja priesu sirdyse

Siaubas skaide placias maldininku gretas
Mirtis myne ju veliavas zemen
Kraujy skendo balti kryznesiu angelai
Kryzium liko gulet daugel kunu kryzmu

Melskis ar nesimelsk savo dievui, sunie
Svetimsali kryziuotu apsiaustu
Tavo varda ant zemes parasysiu krauju
Ir isplesiu suns sirdi is krutines tavos

Su krauju atejes is seniausiu laiku
Tartas siaubo sukaustytom lupom
sirdyje israizytas nagu, pasleptas randu
Uzkeiktas kario zenklu vardas...
VILKOLAKIAI!

Kur tavo laivai, Kunigaiksti Tvartiki?
Isksrode vandenis, terioje svetimus krantus...
Kur vikingu, kryzeiviu galvos...?
Kadaise puosusios tavos pilies vartus...

Liejasi toliai, tyla balsai, kalavijas pasonej...
Tolstant krantams... tolstant krantams...

Kur tavo kariai, Kunigaiksti Lamiki...?
Pries kuriuos klupo narsiausi vadai...
Kur pergales baltosios bures...?
Kodel nebegaudzia Apuolej ragai...?

Grizkit balta puta!

Kur tavo sunus, motina Kursa
Ko tustumos nykiom spalvom pasdabinai...
Ko nutylo kalba, kur isejo Dievai?
Kur juos visus ugniniu laivu isplukdei?

Ugnyje lieku vienas...jura...kelia rodo varnai...
Tolstant krantams... tolstant krantams...

Ragaudami kraujo raudonus lasus
Is naujo atgyja ginklai
Pabunda, prisikelia karo vadai
Uzstaugia isalke vilkai...

Vytie! pusk ragan!
Kviesk visus vyrus karan!
Pusk! Pusk stipriau!
Ibaugink atejunus!

Ridenas makaules lenku,vokieciu
Ir mums svetimuju dievu
Klupojo pries prusa sunu pranasai
Drebejo nuo juju sunu

Dink! Ten is kur atejai! Dink!
Mirk! Atsibastes sunie! Mirk!
Galask ginklus astriai!
Karda kelk aukstai!
Kraujo negailek!

Tiek amziu gyvavus didinga tauta
Valdyta valdovu garsiu
Isnyko prilietus kryziuota ranka
Bet vis dar rusena liepsna mumyse
Kas pardave mus, kas gi pardave mus?

Po tukstancio metu kovu kruvinu
Atminus savuosius vardus
Barzdoti valdovai sugris is dausu
Atkersyt uz savo sunus

Po tukstancio metu...po tukstancio metu kovu...

Bukit pagarbinti kariai,
Kovoje tiek ilgai,
Iseje milzinai...
Jei suklupo karzygiai
Pasidave vadai,
Buk tas, kuris nesuklupo!
Po tukstancio metu kovu

Vasario siaurys kinke vejus namon
Perpjautom gerklem inkste vokieciu sunys
Varnai suko ratus virs degesiu kruvu -
Livonija puole po kojom lietuviu!
Kas svetima buvo siai zemei sventai
Isnyko su dumais, krauju nutekejo,
Kur dar pries dvi saules skambejo
Keista gargaliuota kalba
Dabar plytejo dykra
Ir ziezirbom vejas kalbejo

Pazvelki, kryzeivi, i mano akis
Kas tai per sviesa, kuri sklinda is ju
Kur dauzo i sipulius tavo nieksiska zvilgsni!
Kas tai per ugnis, kuri dega sirdy
Kur liepsnoja juoda nekentimo liepsna
Kas tai per jega, kuri rankom plikom
Traisko tave gelezini!

Girgzdejo apkrauti rogiu kaustytu remai
Dziugiai prunkste zirgai
Namu veja uzuosdami
Pergales grobi ant kupros
Pergales slove sirdy
Neses lietuviai
Kunigaikscio Treniotos namo vedami

Paskendusia isdavysteje
Ryga jau gaube tamsa.
Kryznesiu isverstskuriu buriai
Pasaloj lauke lietuviu
Nakties danguje sidabriniu kardu
Debesis skrode Menulis
Kazkur tolumoj nuaidejo
Stovyklos sargu aimana
Lyg kraupiausiam sapne
Aplink sujudo tamsa
Mirtina menulio sviesa
Suzibo kardu asmenyse
Kas priesu liko gyvas
Dekojo saviems nelabiems ir sventiems
Kad isnese nieksiska kaili
Is mirtinu gniauztu lietuviu
...Tokiu nedaug buvo!

Karzygiai juodvarniu sparnais
Sukele viesula kraujuojanciam danguj
Dievai sueje nukale ir sviede
Akmens tvirtumo sirdi zemen...

Perskrosdama tustybes paliestas erdves
Ir danguje nupiesus zaibo zenkla
Ji miega plesanciu trenksmu palietus zeme
Paziro sirdyse galybe kibirksciu

Ta kibirkstis manoj akmens sirdy
isiplieske liepsna sudegindama mela
Sustauges blogi draskaniiu balsu
Gimiau ZMOGUM Vaiku Senoliu zemes

O ziezirba tustybes apsestoj sirdy
isiliepsnok neuzgesinama liepsna
Suteik zveries jegu ir dievo isminties
Kad zeme savo sventa atgaivinciau

[Instrumentinis]